Jono burokėliai
Jonas buvo sodinti burokėliai savo mažame šalyje. Gražus būrys gervės skrido virš jo, rėkdamas. Jis pakėlė akis ir pamatė, kad jų formavimas atrodė kaip „bulvių“ žodis. Matydamas tai kaip ženklą, jis tapo neramu, kad jis sodina klaidingą daržovių. Per naktį jo plaukai tapo balti. Kitą dieną jis nusprendė iškrapštyti burokėlių sėklas ir sodinti bulves. Jis pradėjo daryti tai ir vėl gervių skrido virš jo. Jis pakėlė akis ir pamatė, kad jų formavimas atrodė žodžio „morkų“.
Kava ar arbata?
Jonas ir Pranas kalba apie morkas, tai jų mylimas tema. Aš myliu morkų kava, sako Jonas, ji verčia mane jaustis jaunesnis. Aš myliu morkų arbata, sako Pranas, nes tada galiu eiti medžioja naktį miške. Tai gali būti, sako Jonas, bet kai turiu morkų kavos, galiu pasileisti taip greitai, kaip arklys. Tai įmanoma, sako Pranas, bet kai aš gerti morkų arbatą, aš esu stiprus kaip keturi kiaulės. Bet kai aš gerti morkų kavos, sako Jonas, galiu susirasti daugiau grybų. Pranas nesutinka: kai aš gerti morkų arbata, galėčiau groti mano kanklės labiau saldžiai. Jonas sako: turiu pasakyti, aš labiausiai myliu gerti gira. Pranas sako: faktas, aš irgi labiau norėčiau gira.
Blynas kosmose
Tai saulėlydis, Ona ir Adela sėdi savo sode mėgautis vasaros vakarą. Keista garsas aidėjo virš juos ir kosminiu laivu skrido į juos ir svyruoti virš jų sode. Kosminis laivas buvo didelis, apvali, atrodė kaip milžinas blynas.
Ona kreipėsi į Adela ir tarė:
– Ar girdėjai, kad pusbrolio Jono žmona buvo pastebėtas lankantis viena pas pusbrolio Pranas, ir tada pusbrolis Jonas nusipirko penkias antys turguje ir davė vieną pusbrolio Petro žmonai, o ji jau pataisė pusbrolio Prano dviratį jam ir nešė šiek tiek kiaušinių pusbrolio Prano broliui, kuris jau aplankė tetos Agotos brolį Kupišky, kai dirbo pusbroliui Petro svainiui?
– Ne, – atsakė Adela.
Antano žąsys
Antanas vedėsi savo žąsį į miestą, jis susitiko Jonas su savo žąsų. jie kalbėjo apie žąsų kainą. Tai pradėjo snigti, jie pasiklydo ir galų gale rado kelio į blogąją pusę miesto, žąsys dingo, chaosas sniego. Gėrė šiek tiek nuliūdę ir karčiai Antanas ir Jonas šaukė.
Jonas nepatenkintas
Jonas buvo nepatenkintas. Jo žirgas mirė, o jo visi viščiukai buvo valgyti lapės. Ieškant paguodos, jis buvo nuvykusi melstis prie senojo ąžuolo gyvenvietės pakraštyje. Jis meldėsi ir meldė, bet nieko jam jaustis geriau. Kai pėsčiomis namo, gandras skrido iš lizdo ir kalbėjo su juo. Stebėjosi jis ir klausėsi. „Nužudyk savo artimą ir jo vaikus, tuomet jūs turite geros kloties“, – sakė gandras. Jonas suskubo namo. Jis prabudo anksti kitą dieną, nusprendžiant daryti tą baisią veiką. Jis būtų palaukti, kol saulė jau buvo nusileidusi, tada jis galėtų vykdyti savo baisią užduotį. Kadangi saulė leidžiasi, jis pradėjo jausti, kad tai buvo baisi mintis, ir jis negalėjo daryti ją. Jis puolė prie senojo ąžuolo, ir vėl meldė nušvitimą. Staiga milžiniškas zaskroniec pasirodė ir kosėjo šimtą aukso monetas. Rinkęs jas, Jonas nuskubėjo namo ir palaidojo jas savo sode. Kitą dieną gandras atskrido į sodą ir tarė: „Kodėl jūs ne sekė mano patarimo?“ „Kadangi mėnulis yra didelis, ir beržo lapų, kuriems mano arklys ir viščiukai dingo, bet mano burna žiovulys“, – sakė Jonas. Gandras dingo blykste ir niekada nebuvo vėl pasirodo.
Blogas barsukas
Vieną rytą Algirdas ėjo per savo kaimą. Jis pamatė milžinišką bulvė riedėjimo žemyn keliu. Koks didelis bulvė, mano Algirdas. Staiga barsukas lėkė iš krūmų ir skersai kelio, tiesiai priešais milžinišką bulvė. Milžinas bulvė suvažinėjo barsukas. „Blogas barsukas!“ – Rėkė Algirdas.
Kilmė
Algirdas ir Jonas aptarti maisto produktų kilmę.
A.: Kas buvo pirma, burokėliai ar bulvės?
J.: Tai yra akivaizdus.
A.: Kodėl?
J.: Bulvės, nes tai atėjo iš dangaus.
A.: Kodėl?
J.: Kadangi, kai jūs nuimti žievelės ir virti, ji tampa balta kaip danguje.
Staiga gandras skrido pro langą ir dėjo kiaušinį ant stalo.
– Matai? – sakė Jonas.
Mėnulis
Antanas mato mėnulį ir skuba namo pasakyti žmonai Ona. Jis pratrūksta į savo namelis, o ten ant stalo yra žolės gyvatės šnypštimas, Antanas bėga ir niekada vėl pasirodo.
