2019 m. rugpjūčio 6 d., antradienis

Jo Nesbø - Pentagrama

– Aš gyvenau su virėju, mes turėjome nedidelę užeigą. Taigi aš šio to išmokau apie maistą. Tarkim, kad kraujyje yra baltyminių medžiagų ir, jeigu kraują supili į puodą su karštesniu nei šešiasdešimt penkių laipsnių vandeniu, jis sutirštėja ir pavirsta gumulais. Lygiai taip pat, kaip verdančiame vandenyje pratrūkęs kiaušinis. Kai Andersas paragavo vieną gumulą, buvusį vandenyje, ir pasakė, kad jo skonis kaip kiaušinio, supratau, kad ten kraujas. Ir kad atsitiko kažkas rimto.
Andersas Nygoras prasižiojo. Jo, net jo, įrudusi oda staiga išblyško.
– Skanaus, – sumurmėjo Haris ir išėjo.

---------------------------------------------------

Haris įsikišo telefoną į vidinę kišenę. Girdėjo, kaip Melerio balsas tyliai vibruoja prie spenelio. Netgi šiek tiek malonu. Jis ištuštino bokalą, atsistojo ir išsvirduliavo į šiltą vasaros vakarą.

---------------------------------------------------

Šiandien per radiją sakė, kad Nurmarkos ežeruose temperatūra siekia apie dvidešimt du laipsnius. Tačiau jeigu atsuktą čiaupą palaikai ganėtinai ilgai, geriamasis vanduo iš Maridalsvaneto tampa šaltas ir gaivus. Stebeilydama į savo pirštą ji svarstė, kaip taip gali būti. Jei vanduo pakankamai atšals, pirštas pabals ir kone apmirs. Kairės rankos bevardis pirštas. Kada nors ant jo bus užmautas vestuvinis žiedas? Reikia tikėtis, anksčiau, negu pabals ir apmirs širdis.

---------------------------------------------------

– Jūs turite labai gražų deimantinį žiedą. Atrodo kaip sužadėtuvių žiedas.
Beatė nežinia kodėl paraudo.
– Aš nesusižadėjusi. Šį sužadėtuvių žiedą mano tėvas padovanojo mamai. Kai jis mirė, žiedas atiteko man.
– Aišku. Tada suprantu, kodėl jį mūvite ant dešinės rankos.
– Argi?
– Na taip, juk žiedą įprasta mūvėti ant kairės rankos. Tiksliau, ant kairės rankos trečiojo piršto.
– Ant didžiojo piršto? Maniau, kad žiedas mūvimas ant bevardžio.
Moteris nusišypsojo.
– Jei tikėtume tuo pačiu, kuo ir egiptiečiai, tada ne.
– O kuo jie tikėjo?
– Jie manė, kad tiesiai iš širdies į kairės rankos didįjį pirštą eina meilės kraujagyslė, vena amoris.

---------------------------------------------------

Leisti į save įsiskverbti yra esminis dalykas. Jeigu išdrįstumėt, atrastumėt turįs daug didesnį emocijų spektrą nei manot. Užsiverdamas liekate viduje vienas, o kiti pasilieka išorėje. Tačiau atsivėręs, tapdamas pažeidžiamas ir pasikliaujantis, suteikiate kitiems galimybę tiesiogine šio žodžio prasme patekti į savo vidų. – Vilis pamosavo šakute. – Žinoma, be pavojų čia neišsiversi. Jus gali sunaikinti, sužeisti iš vidaus. Bet gali ir mylėti. ir tada jūs apglėbiat visą tą meilę, Hari. Ji priklauso jums. Sakoma, kad lytinio akto metu vyras užvaldo moterį, tačiau ar tai tiesa? Kas užvaldo kito lyties organą? Pamąstykit apie tai, Hari.
Haris susimąstė.

---------------------------------------------------

Jis jau keturias dienas buvo blaivus. Blogiausia – praeityje, jis save įtikinėjo. Tai melas, blogiausia buvo anaiptol ne praeityje. Kartą Aunė paklausė jo, kodėl, jo manymu, jis geria. Haris nė nesusimąstęs atšovė: „Nes mane troškina.“ Jis ne kartą apgailestavo, kad gyvena tokioje visuomenėje ir tokiu metu, kai su gėrimu susijusių trūkumų daugiau negu pranašumų. Priežastys, dėl kurių jis būdavo blaivus, niekada nesisiejo su įsitikinimais, tik su praktiškumu. Daug ir ilgai gerti – varginantis užsiėmimas, o atpildas tėra trumpas, apgailėtinas gyvenimas, kupinas nuobodulio ir fizinių skausmų. Užkietėjusio girtuoklio gyvenimas yra girtumo būsenos ir laikas tarp jų. Kada iš tikrųjų gyvenama – filosofinis klausimas, kuriam nagrinėti jis neskyrė daug laiko, nes atsakymas vis tiek negalėjo suteikti jam geresnio gyvenimo. Arba prastesnio. Nes visa, kas gera, – viskas – anksčiau ar vėliau prarandama pagal alkoholio traukos dėsnį. Galingojo Troškulio dėsnį.