2018 m. sausio 24 d., trečiadienis

J. M. Coetzee LĖTAS ŽMOGUS

Ar iki įvykio Magil Roude jis jautėsi normaliai? Jis nežino. Bet galbūt tai ir reiškia jaustis normaliai – nežinoti.

-----------

Ir meskit šalin šią liūdną miną. Netekti kojos – ne tragedija. Priešingai, netekti kojos – juokinga. Netekti bet kurios atsikišusios kūna dalies – juokinga. Juk šia tema tiek prijukauta. Buvo senis toksai vienakojis, / Prašė išmaldos net išsižiojęs. Ir taip toliau.

-----------

Daugiau negalite čia gyventi, geriau važiuokime į Karltoną ir gyvenkime kartu. Aš jus pamokysiu kalbos. Pamokysiu, kaip kalbėti iš širdies. Viena dviejų valandų pamoka per dieną šešias dienas per savaitę; septintąją dieną ilsėsimės. Aš jums ką nors pagaminsiu. Ne taip skaniai kaip Marijana, bet pakenčiamai. Po pietų, jei bus nuotaika, galėsite man pasakoti istorijas iš savo lobyno, vėliau jas perpasakosiu jums taip pagreitindama ir pagražindama, kad sunkiai ir beatpažinsite. Kas dar? Jokių nepadorių malonumų – jums palengvės tai išgirdus. Būsime tyri kaip Dievo angelai. Visais kitais atžvilgiais aš jumis rūpinsiuosi; galbūt mainais ir jūs išmoksite rūpintis manimi. Kai ateis skirtoji diena, jūs užmerksite man akis, prikišite į šnerves vatos ir palinkęs virš manęs sukalbėsite trumpą maldą. Arba atvirkščiai, jeigu pirmas būsite jūs. Kaip jums tai patinka?
– Tai primena santuoką.
– Taip, tai savotiška santuoka. Draugiška santuoka.

-----------

– Prašau, būkite bent kartą rimta. Atsakykite man: aš gyvas ar miręs?

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą