2019 m. rugsėjo 5 d., ketvirtadienis

Bruno Ferrero - Laimingi tėvai

Viena mergina rankinėje nešiojosi raštelį, beveik sutrintą nuo dažno skaitymo: „Mylimoji dukrele, žinau, kaip nusiminei dėl prasto pažymio. Nesikrimsk taip, labai prašau. Tu gauni aukščiausius balus iš to, ką aš ir tavo tėtis gyvenime laikome svarbiausiais dalykais! Esi sąžininga, atsakinga ir savarankiška. Tu puikus žmogus. Visa kita ne taip jau svarbu. Apkabinu ir bučiuoju. Tavo mama.“

-------------------------

„Šeimos idealas: tėtis nekelia balso, mama nepriekaištauja, vaikai mielai visur padeda. Ir tik katinas gali daryti ką užsimanęs“ (Katerina, 11 metų).

-------------------------

Visuomenės užtikrintas ekonominis saugumas neginčytinai puikus dalykas, tačiau jis neskatina dvasinės stiprybės, nesuteikia nei emocinio komforto, nei pusiausvyros, neužtikrina mūsų orumo, vertės, pagarbos sau. Visa tai vaikui gali duoti tik tėvai. Jeigu to negauname iš tėvų, vėliau gyvenime bus be galo sunku įgyti; visada būsime labai pažeidžiami.

-------------------------

Nereikia, kad vaikas apie save kalbėtų neigiamai, kad įprastų skųstis ar lengvai pasiduoti. Nuolat aimanuojantis vaikas iš tiesų galvoja: „Nepatinku pats sau, nepatinka viskas aplinkui.“ Kas mano esąs nevykėlis, toks ir tampa. Tėvai yra tie asmenys, kurie lengviausiai gali užkardyti polinkį į savinieką, mokydami vaikus teigiamo požiūrio į gyvenimo sudėtingumą, netgi kai reikalai pakrypsą į blogą pusę.

-------------------------

Jėzaus žinia žmonijai - atleidimas. Jo žodžiai ant kryžiaus: „Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką daro.“ šioje paprastoje frazėje glūdi paslaptis, kaip išmokti atleisti.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą