Per pokylį kaip užkandis buvo atneštas keptas viščiukas. Daugelis būtų sutrikę, tik ne mano tėvelis. Jis čiupo šakutę, mamytei nespėjus net paprieštarauti, pažvangino stiklinę ir, įsivyravus tylai, pareiškė:
- O dabar jums parodysiu, kaip valgoma pas mus Buštehrade.
Čiupo viščiuką į ranką, suleido į jį dantis, ir visi pasekė jo pavyzdžiu, o komivojažeriai, kurių buvo susirinkę gal trys šimtai, pagarbiai šnabždėjosi:
- Šaunas vaikinas tas Poperis.
Tačiau užstalės gale įsivyravo nejauki tyla, ponas prezidentas Venegrinas ir generaliniai direktoriai toliau gnaibė viščiuką peiliu ir šakute, o ponas Koralekas su ponia Irma susužvalgė ir jų žvilgsniai bylojo viską, ką jie mano apie mūsų tėvelį. Jis pats puikiai tai suvokė, pažvelgęs į ponią Irmą, kaip pasaulio čempionas tikėdamasis iš jos ugningo žvilgsnio. Ji šyptelėjo, bet jos šypsena nebuvo iškalbingesnė negu anksčiau, o jos akių vyzdžiuose vis dar atsispindėjo dešinėje jo rankoje laikomas keptas viščiukas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą