– Reikėjo iškart užmušti, kaip žadėjau! Guli su mano dukterimi! Prižadu, kad jį surasiu, o kai tik pričiupsiu, iškastruosiu, nupjausiu kiaušius, net jei tai bus paskutinis mano gyvenimo žygis! Prisiekiu savo motina, dar pasigailės, kad gimė!
– Pedras Terseras Garsija nepadarė nieko, ko nesi padaręs pats, – tarė Klara, sulaukusi akimirkos tylos. – Tu irgi gulėdavai su netekėjusiomis moterimis, nepriklausančiomis tavo luomui. Skirtumas tik toks, kad jis tai daro iš meilės. Blanka taip pat.
-----------------------------------------------------------
Pasigirdus senelio žingsniams, arčiausiai esantys bėgdavo išnešti kaučiukmedžio į terasą, nes vos Estebanas įžengdavo, augalo lapai nulinkdavo ir iš stiebo imdavo sunktis balsvos, į pieną panašios ašaros.
-----------------------------------------------------------
Kariškiai buvo atskira žmonių padermė: broliai, kalbantys kita, ne civilių kalba, o dialogas su jais - tarsi pašnekesys su kurčiu, nes mažiausias prieštaravimas pagal griežtą jų garbės kodeksą laikomas išdavyste.
-----------------------------------------------------------
Tą dieną, kai mano senelis nendryne niurkė jo senelę, Pančą Garsiją, prie įvykių, turėjusių išsipildyti, buvo pridurta dar viena grandis. Išprievartautos moters anūkas tuo pačių atsilygino prievartautojo anūkei, o po keturiasdešimties metų mano anūkas gal irgi paupio nendryne parsivers kokią Garsijos anūkę, ir taip per amžius tęsis nesibaigianti skausmo, kraujo ir meilės istorija.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą