- Būk maloni, Bigi, pirma jį pauostyk, - tariau pasitrindamas pilvu jai į skruostą; sunkūs keliai praskriejo pro mano palenktą galvą ir sududeno į nugarą. - Tik pauostyk ir sąžiningai pasakyk, koks ten kvapas. Ar mano svarbioji kūno dalis turi kokį svetimą kvapą, haremo dvoką. O gal tai, ką užuodi, - vien aš?
Jos keliai daužėsi jau nebe taip smarkiai; ji suraukė nosį.
- kaip tau atrodo, Bigi, - pasakiau, - ar su visa didele patirtimi mano kvapų klausimu galėtum teigti, jog aptikai bent menkiausią neįprastą pėdsaką? Ar imtumeis spėti, kad šis pilvas trynėsi į kokį kitą pilvą ir persismelkė kitu kvapu?
Jaučiau, kaip ji susigūžė - nuginkluojantis drebulys prieš dvigubą spyną, - tad leidau šiek tiek pasukti veidą ir patogiau pakreipti nosį; dabar mano išgąsdintas daiktas gulėjo jai ant skruosto. Jis rizikavo gyvybę, kad išgelbėtų santuoką.
-------------------------------------------------------------------
Bogusas stebėjo pro langą žiedais apsimausčiusią moterį su mova – ir vėl išpuoselėtoji ranka gyvai dalyvavo pokalbyje su kita kekše: ištrūko į šaltį ir kažką nubraukė kitai moteriai nuo skruosto. Suodžių trupinį? Leduku virtusią ašarą? Kokį nešvarumą, paliktą jos paskutinio draugo burnos?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą