Vaiva Grainytė - Gorilos archyvai

NEREIKLIOJI
PRENUMERATA

Pašte prie langelio eilės:
prenumeruoja leidinius apie gyvenimo būdą, sportą, mezginius, pasaulio paslaptis, senovę, botaniką, psichologiją, ribines patirtis.

Bažnyčiose prenumeruoti mėginama meilę, pasisekimą egzaminuose, auglio, vėžio ar išsėtinės sklerozės kapituliaciją, ramybę mirusiems.

Jogos užsiėmimuose giliai kvėpuojant užsisakomos
tvirtos
šlaunys, lankstumas, šviesa akyse ir prote.

Kalu vokiškų savybinių įvardžių lentelę:
Ich – mein(e)
Du – dein(e)
Er, es – sein(e)
Sie – ihr(e)
Ir man nieko daugiau nereikia.

Tik prisijaukinti valkataujantį šunį, atitrūkusį įvardį – Save.

***

KĄ VARNOS
RANDA SMĖLYJE?

Ką varnos randa smėlyje?
Kriauklelių
auskarų
pakabukų
nuorūkų
vaiko šūdukų
danties gabaliuką
kamščių nuo vieno ar kito gėrimo
(dominuoja šampanas)
šokolado
graužtukų
krokso korpusą
sumuštinių kąsnelių
kremo Q10 lašelių
maudymosi kostiumo dalį
raidžių iš žurnalų
smėlio pilių griuvėsių –
o tai yra tas pat smėlis,
kuriame varnos nuolatos kažką randa.

Jeigu rastus daiktus varnos praryja,
esu rami:
visi daiktai saugiai guli juodose karksinčiose
saugyklose.

(P.S. Turint omenyje, kad paukščiai daug laiko
praleidžia aukštyje,
tarsi tiktų skambiai pridurti: „...guli juodose
kranksinčiose saugyklose arčiau dievo.“

P.P.S. O kas, jeigu aš dievo nesuvokiu esant
danguje, o manau jį / ją esant visur? Tuomet reiktų
pabaigti: „...guli juodose kranksinčiose dieve“?)

Net jeigu varnos nepraryja smėlyje rastųjų daiktų,
jie vis vien saugiai guli dieve.